3D televizoriai – gana didelis ir, deja, vis dar neišnaudotas technologinis atradimas, kuris kiekvieno kasdieną gali paįvairinti šiek tiek įspūdingesniais filmais. Visgi, dar atsiranda žmonių, nežinančių, kas yra 3D, kaip tai veikia ir kam tai reikalinga? Į visus tris esminius klausimus straipsnio eigoje ir pabandysime atsakyti.
Taigi pirmiausia kas yra 3D technologija? Iš bendro išprusimo, matematikos ir fizikos pamokų jau žinome, kad visi daiktai, kuriuos matome yra sudaryti iš 3 dimensijų – aukščio, pločio ir ilgio. Dėl šios priežasties mes galime juos apčiuopti. Tačiau žiūrėdami paprastus filmus, tiek kino teatre, tiek per televizorių mes matome tik 2 dimensijų vaizdą. Taigi matome aukštį ir plotį, tačiau apie ilgį – nei žodį. Būtent 3D technologija filmuose suteikia tą gylį, kuris tik dar labiau paaštrina žiūrimo filmo įspūdį ir leidžia įsijausti į kiną.
Pirmą kartą tokie 3D televizoriai rinkoje pasirodė palyginti neseniai - ~2010 metais prekyba 3D televizoriais augo kaip ant mielių. Galbūt tai įtakojo ir paprastesnis technologijos pritaikymas serijinuose, televizorių modeliuose.
3D veikia pakankamai paprastai. Kadangi erdvės suvokimą mus suteikia dvi akys, kurios yra ~7cm nuo kitos, žiūrint 3D filmus mes iš tiesų žiūrime du identiškus, tačiau šiek tiek vienas nuo kito atitrauktus, filmus. Kai viena akis mato sau skirtą vaizdą, o kita akis mato taip pat „sau skirtą“ vaizdą, yra sukuriamas gilumo pojūtis, kuris, beje, labai priklauso nuo to, kaip kokybiškai yra kurtas filmas.
Na, o kiek 3D televizorius yra reikalingas praktiškai? Sunkoka pasakyti. Tiesa, faktas vienas – sporto entuziastai niekuomet nesigailės šiuo pirkiniu. 2010-aisiais UEFA transliavo 20 rungtynių 3D formatu ir šis bandymas kompanijai pasiteisino su kaupu. Būtent šis renginys gana smarkiai įtakojo 3D televizorių plėtrą ir šie televizoriai internetu tapo gana sparčiai pardavinėjami.
Tad 3D televizoriai – tai tie patys, kiekvieną dieną naudojami televizoriai, su gana malonia ir tuo pačiu visai nereikšminga papildoma funkcija, kuri gali šiek tiek paįvairinti kino seansus namuose, ypač jeigu filmas, kurį pasirinkote žiūrėti yra pritaikytas žiūrėti šiuo formatu.
Taigi pirmiausia kas yra 3D technologija? Iš bendro išprusimo, matematikos ir fizikos pamokų jau žinome, kad visi daiktai, kuriuos matome yra sudaryti iš 3 dimensijų – aukščio, pločio ir ilgio. Dėl šios priežasties mes galime juos apčiuopti. Tačiau žiūrėdami paprastus filmus, tiek kino teatre, tiek per televizorių mes matome tik 2 dimensijų vaizdą. Taigi matome aukštį ir plotį, tačiau apie ilgį – nei žodį. Būtent 3D technologija filmuose suteikia tą gylį, kuris tik dar labiau paaštrina žiūrimo filmo įspūdį ir leidžia įsijausti į kiną.
Pirmą kartą tokie 3D televizoriai rinkoje pasirodė palyginti neseniai - ~2010 metais prekyba 3D televizoriais augo kaip ant mielių. Galbūt tai įtakojo ir paprastesnis technologijos pritaikymas serijinuose, televizorių modeliuose.
3D veikia pakankamai paprastai. Kadangi erdvės suvokimą mus suteikia dvi akys, kurios yra ~7cm nuo kitos, žiūrint 3D filmus mes iš tiesų žiūrime du identiškus, tačiau šiek tiek vienas nuo kito atitrauktus, filmus. Kai viena akis mato sau skirtą vaizdą, o kita akis mato taip pat „sau skirtą“ vaizdą, yra sukuriamas gilumo pojūtis, kuris, beje, labai priklauso nuo to, kaip kokybiškai yra kurtas filmas.
Na, o kiek 3D televizorius yra reikalingas praktiškai? Sunkoka pasakyti. Tiesa, faktas vienas – sporto entuziastai niekuomet nesigailės šiuo pirkiniu. 2010-aisiais UEFA transliavo 20 rungtynių 3D formatu ir šis bandymas kompanijai pasiteisino su kaupu. Būtent šis renginys gana smarkiai įtakojo 3D televizorių plėtrą ir šie televizoriai internetu tapo gana sparčiai pardavinėjami.
Tad 3D televizoriai – tai tie patys, kiekvieną dieną naudojami televizoriai, su gana malonia ir tuo pačiu visai nereikšminga papildoma funkcija, kuri gali šiek tiek paįvairinti kino seansus namuose, ypač jeigu filmas, kurį pasirinkote žiūrėti yra pritaikytas žiūrėti šiuo formatu.
RSS Feed